Intymumas

Jokie tarpusavio santykiai iš tikrųjų nesuklestės, jei jūs save tramdysite. Jei klausysitės proto balso, jei norėsite būti saugūs, susitiks tik asmenybės, o jūsų tikrosios esybės liks nuošalyje. Bendraus tik kaukės, ne jūs. Kai tai atsitinka, tarpusavio santykių dalyvių būna keturi, o ne du. Susitinka dvi netikros asmenybės, o dvi tikros asmenybės lieka atskiruose pasauliuose.

Jei tampate tikri,  niekas nežino, ar santykiai atlaikys tiesą, autentiškumą, ar jie atsispirs audrai – kyla rizika. O kadangi yra rizika, žmonės elgiasi labai atsargiai. Jie pasako dalykus, kurie turi būti pasakyti, jie padaro tai, ką padaryti reikia – ir meilė tampa daugmaž panaši į pareigą. Tačiau tada tikrovė lieka alkana, žmogaus esmė – nepamaitinta.

Tačiau kad įvyktų stebuklas, turite ką nors padaryti, turite pasistengti tapti tikri. Ir rizikuoti, jog santykiai, galimas daiktas, nėra tokie stiprūs, kad tą tikrumą atlaikytų. Tiesos gali pasirodyti per daug, tiesa gali būti nepakeliama – bet jei santykiai jos neatlaikys, vadinasi, jie nieko verti.

Tas laikas, kai jūsų asmenybė bus netikra, bus paprasčiausiai iššvaistytas. Jis niekada negrįš. O tos akimirkos juk gali būti tikros, autentiškos. Net viena autentiškumo akimirka yra geriau nei visas netikras gyvenimas. Todėl nebijokite. Protas jums liepia gyventi saugantis kitų žmonių ir savęs.

Problema visų tų, kurie myli – savo esybės gelmėse jie bijo. Jie svarsto, ar jų tarpusavio santykiai yra pakankamai stiprūs, kad atlaikytų tiesą. Kaip tai sužinoti iš anksto? Neįmanoma. Reikia patirti patiems. Kaip tūnodami namuose galėtumėte nustatyti, ar sugebėsite atsilaikyti prieš išorėje siaučiančią audrą, vėjus? Juk niekada dar audroje nebuvote. Tad eikite ir žiūrėkite! Klaidos ir bandymai yra vienintelis būdas sužinoti. Eikite ir pamatykite – galbūt jūs būsite nugalėti, tačiau net ir nugalėti tapsite stipresni, nei kad esate dabar.

Ar esate matę? Lengviau būti tikriems su svetimais. Žmonės, kai važiuoja traukiniu, ima kalbėtis su visai nepažįstamais bendrakeleiviais ir pasako jiems tokių dalykų, kokių draugams nesako niekada – mat nepažįstamas žmogus niekaip neįpareigoja.

Žmonės, kai kalba su nepažįstamaisiais, būna tikresni, jie atveria savo širdį. O štai kalbėdami su draugais ir giminaičiais jie nesąmoningai tramdosi: „To nesakyk, jis gali įsižeisti. Ano nekalbėk, jai nepatiks. Taip nesielk, tėvas yra senas, jis bus sukrėstas.“ Tokiu būdu pamažėle nugrūdate tiesą į savo būties užkaborius ir išmokstate gudrauti, sukčiauti, būti netikri. Jums yra atsibodęs jūsų vaikinas ar jūsų tėvas, bet jūs vis sakote: „Kaip malonu tave matyti“ O visa jūsų esybė rėkia: „Palik dabar mane vieną!“

Jei nebūsite tikri su mylimu žmogumi, kuris, kaip jums atrodo, jus irgi myli, jeigu net būdami savo prieglobstyje bijote jam atskleisti tiesą ir visiškai apnuoginti savo sielą, tai kurgi jūs rasite vietą, kad galėtumėte būti visiškai laisvi?