Runos – tai rašmenys, kurių atsiradimas siejamas su germanų bei skandinavų mitologijų siužetais bei maginėmis praktikomis, kurios ikikrikščioniškais laikais buvo atliekamos dabartinių Skandinavijos šalių bei Britų salų teritorijose. Pirmapradiškai runos buvo naudojamos kaip maginių užkalbėjimų bei ateities numatymo įrankis, rašto funkcija laikoma antrine. Žyniai ir burtininkai naudojo šių simbolių galias, atlikdami įvairius maginius ritualus, kurių pagalba užtikrindavo gerą derlių, iššaukdavo lietų, gydė žmones nuo įvairių ligų, laimino bei sukurdavo magines apsaugas. Sakralinę vertę turėjo Didžiojo Futarko runos, savo ruožtu Mažasis Futarkas daugiausia buvo naudojamas memorialinių užrašų sukūrimui. Taip pat manoma, kad atskira runų sistema buvo naudojama slavų genčių užimamose žemėse bei siejama su slavų mitologija, pasaulėžiūra bei pasaulio sukūrimo motyvais. Žodžio „runa“ šaknis įvairių tyrinėtojų siejama su skirtingais žodžiais: „paslaptis“, „paslaptingai šnabždėti“ ir tam tikrais atvejais - su veiksmažodžiu „įbrėžti“.
Raganų runos – tai orakulas, kurio simbolinis turinys turi glaudžių ryšių su Vikka pasaulėžiūra. Nors mūsų dienomis įvairiose Vikka mokyklose simbolių pasirinkimas yra laisvas (priklausomai nuo asmeninių prioritetų ir atliekamų maginių ritualų pobūdžio), visgi dažniausiai naudojami universalūs simboliniai turiniai, pavyzdžiui, saulės, mėnulio, kryžkėlės ir kt. simbolika. Šie simboliai susiję su gamtos stichijomis bei jėgomis, Visatos ritmais bei atsinaujinimo ciklais, kurie aprašyti mituose. Gana dažnai į sistemą įtraukiamos – Didžiojo Futarko runos bei kitų senovinių sistemų simboliai. Mūsų dienomis yra itin populiari Susan Sheppard aprašyta runų sistema, kurią sudaro 13 runų. Runų skaičius sistemoje nėra atsitiktinis. Aštuonios runos perteikia aštuonių Vikka tradicijoje švenčiamų švenčių skaičių ir jų sakralinę reikšmę. Likusios penkios runos siejamos su penkiais senovinio simbolio – pentaklio – kampais, simbolizuojančiais keturias gamtos stichijas: ugnį, orą, vandenį, žemę ir galiausiai – dvasią. Visgi runų skaičius rinkinyje yra giliai asmeninis pasirinkimas: tam tikri simboliai rezonuoja su mūsų patirtimi, lengvai perskaitomi, kiti simboliai „praskaidrėja“ vėliau, tad natūralu, kad laikui bėgant atsiranda poreikis papildyti runų rinkinį vis nauju simboliu, atspindinčiu naują Būties aspektą, požiūrio tašką, patirtį, procesą, konkretų žmogiškos tikrovės reiškinį arba įvykį.
PROGRAMA:
Teorinė dalis
Dalyviai bus supažindinti su trumpa runų istorijos apžvalga, taip pat numatytas Raganų sistemos runų bei kai kurių kitoms sistemoms priklausančių runų aiškinimas bei jų taikymas ateities numatymo, probleminių klausimų sprendimo bei magijos praktikose.
Praktinė dalis:
1. Dalyviai turės galimybę pagaminti savo asmeninį runų rinkinį, todėl reikia atsinešti 13-18 akmenukų - apie 1-2,5 cm skersmens (daugiau ar mažiau vienodos formos) bei medžiaginį nepermatomą maišelį runoms sudėti. Akmenukus galima surinkti prie jūros arba gatvėje. Taip pat runas galima pagaminti iš medienos bei mineralų - tos pačios rūšies arba skirtingų rūšių.
2. Bus pristatyti bei praktiškai pritaikyti runų dėliojimo būdai, naudojami ieškant atsakymų į rūpimus klausimus, siekiant nuspėti ateitį, atskleisti vieno ar kito rūpimo įvykio vystymosi tendenciją bei rezultatą. Dalyviai bus supažindinti su runų naudojimo maginėse praktikose pagrindais, bus pristatyta maginio ritualo struktūra ir jo organizavimas, talismanų ir amuletų gaminimo paslaptys naudojant runas.