Neringa
Jagelavičiūtė knygą „Aš ir mano katė“ dedikuoja „vidiniam vaikui, esančiam
kiekviename iš mūsų“.
Pasakojama
knygoje (tarp pasakų yra intarpai-apmąstymai, vadinami „Po Mėnuliu“, kuriuose
apmąstomos pačios pasakos, filosofuojama, samprotaujama įvairiomis ne tiek
ezoterinėmis, kiek labiau gyvenimo išminties temomis) apie drugių šokį,
vienaragį, kuris pagavo Mėnulį, vilką, kuris saugo dainuojantį krioklį,
liepsnojantį žaltį Karūnešį GiliaŽinį, užburtą paukštį Bevardį, apie tai, kaip
reikia mylėti save, norint mylėti kitus, apie lauko gėlelę, apie Tylutėlę ir
akmenį Matą. „Dievuje vėl susitiksim“. Ačiū Jam ir katėms, kad padeda daug ką
suprasti. Recenzija – M.Peleckio.