Interviu su Ezoterinio centro AUM specialiste,
Gurdžijevo šokių mokytoja Miroslava Didžiokiene.

Kodėl tai vadinasi Gurdžijevo energetiniai sakraliniai šokiai, kaip jie susiję su G.Gurdžijevu, kokia jų dvasinė paskirtis?
Šiuos šokius, apibendrinęs savo ilgoje kelionėje per Egiptą, rytinį Viduržemio jūros regioną, Afganistaną, Turkiją, Centrinę Aziją, Indiją, Tibetą, Gobio dykumą atrastas slaptas užmirštų mokslų žinias apie žmogų ir visatą, dervišų ir sufijų ordinų praktikas, sukūrė Georgijus Gurdžijevas.
Praktikuojant šokius harmonizuojasi mūsų fizinio, emocinio ir intelektualinio centrų veikla, atsiranda gilesnis ryšys su mus supančiu pasauliu, daugiau sąmoningos energijos.
Šokiai sakraliniai, nes jie reprezentuoja dėsnius, kurie valdo visatą, o drauge ir žmonių gyvenimus, jie naudojami siekiant išsaugoti ir perduoti didį žinojimą.
Šokiai yra kaip galinga priemonė augti. Šių energetinių sakralinių šokių praktika sukuria išskirtines sąlygas transformuoti kūną taip, kad mūsų išminties, širdies ir veiksmo jėgos galėtų laisvai išsiplėsti. Tai vidinis procesas, vidinis dėmesio šokis iš judesių, emocijų ir minčių tėkmės į tą, kas visa tai regi. Tai mokymasis justi kūną iš vidaus, tai būdas PRISIMINTI SAVE.

Kas Jus paskatino pradėti šokti ir kokius pokyčius juntate savyje, kurie skatina toliau judėti, tobulintis šokant Guržijevo šokius?
Mane į pirmą seminarą atvedė smalsumas išbandyti tai, kas visai nežinoma, ir mano atveju net negirdėta buvo. Ir jau po pirmo vakaro supratau, kad tai kažkas tokio, prisilietimas prie ko keičia buvimą čia ir dabar. Besimokant šokti patiriami kitokios - platesnės, gyvesnės, nuostabesnės realybės pojūčiai. Dėmesys į save – man tai buvo kartu ir pažįstama, ir kažkas nauja, nes tai buvo kitokia to dėmesio kokybė.
Šie šokiai tai sudėtinė dalis mokymo, kuris vadinamas ketvirtasis, „gudraus žmogaus“, kelias. Kelias, nereikalaujantis iš žmogaus atsiskirti dykumoje ir palikti viską, ką turi tam, kad tobulėtum ir augtum.
Tai man labiausiai patiko. Jie yra pritaikyti nuolat skubančiam šiame bėgimo ir chaoso pasaulyje žmogui. Kelios valandos per savaitę sau – tai tikrai nedaug, o poveikis pajuntamas greitai ir išlieka stabilus. Atkuriame vidinę pusiausvyrą, pagarbą bei orumą, pagyviname savo gyvenimą, suteikiant jam dėmesio ir sąmoningumo.

Kuo skiriasi Gurdžijevo šokiai nuo tiesiog šokių, kodėl rekomenduotumėte šiuos sakralinius šokius?
Iš esmės visų šokių praktikos išplečia mūsų galimybes. Tik Gurdžijevo šokiai – tai dar ir darbas su mūsų energetiniais centrais, su mūsų vidiniu aš. Kiekvieną kūno pozą atitinka tam tikra vidinė būsena, o kiekvieną vidinę būseną atitinka tam tikra poza. Savo gyvenime mes turime tam tikrą kiekį įprastų judesių bei pozų, gana ribotą, palyginus su tuo neišmatuojamu kūno potencialu. Ir mes dažniausiai judame nesąmoningai. Nauja, neįprasta poza suteikia mums galimybę išvysti save kitaip, nei būna įmanoma įprastomis sąlygomis. Būtent įprasto automatizmo ciklo sulaužymas, neįprastų judesių bei jų sekų praktikos ir skatina tokius didelius pokyčius mumyse.

Ar Jums tai tik laisvalaikio leidimo forma, ar daugiau nei laisvalaikis? Kokius konkrečius pokyčius savo gyvenime pastebėjote pradėjusi praktikuoti Gurdžijevo šokius?
Man tai daugiau negu laisvalaikis. Tai būdas realizuoti save atrandant save – taip noriu įvardinti būseną, kurią man sukuria šokių praktikos. Pradėjusi šokti tapau labiau koordinuota ir organizuota, iš mano gyvenimo pamažu išnyko jaudinimosi ir streso būsena, atsirado vidinis harmonijos ir pusiausvyros savyje pojūtis, galiu į save pažvelgti iš šalies, bet tuo pačiu gyvenimas tapo daug spalvingesnis, ryškesni jausmai, didesnis pasitikėjimas savimi, savo galimybėmis. Fizinė savijauta taip pat ryškai pagerėjo.

Ar jie gali padėti esant depresijai, gyvenimo prasmės nebuvimui ar tiesiog sergant sąnarių ligomis?
Žmogus sveikas, kai jis harmoningas. O Gurdžijevo energetiniai sakraliniai šokiai būtent padeda dėmesio į save nukreipimu harmonizuoti tris svarbiausius žmogaus centrus. Mūsų kūno judesiai, mūsų širdies judesiai ir mūsų proto judesiai harmoningai persipina vieni su kitais ir sukuria tam tikrą bendrą vibraciją, kurios pasekoje gerėja mūsų savijauta bei sveikata, tiek emocinė, tiek fizinė.

Kokiu dažnumu reikėtų praktikuoti, kad šie šokiai turėtų gilesnį, stabilesnį poveikį ir jaustųsi rezultatai? Ar užtenka vieną kartą per savaitę po kelias valandas praktikuoti?
Ir kelios valandos per savaitę duoda rezultatą, kadangi pojūtis, kurį pajuntame šokių metu, kurį užfiksuoja mūsų kūnas, mūsų protas ir mūsų širdis, nepalieka mūsų ilgai. Aišku idealu būtų du - trys kartai per savaitę. Reikia paklausti savo kūno ir savo širdies. Atsiras poreikis šokti, atsiras ir galimybės...

Kokio amžiaus žmonės gali šokti šiuos šokius, ar reikalingas specialus pasiruošimas?
Amžius - nuo kelerių metų vaikų iki senyvo amžiaus žmonių - svarbu noras... jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Mes visi mokame judėti, mokame judinti rankas, kojas, galvą, tereikia noro išmokti šiuos judesius atlikti koordinuotai, ir noro tobulėti. Mes visi girdime muzika – tereikia noro ją išgirsti širdimi. Mes visi matome ir jaučiame savo fizinį kūną – tereikia noro pažvelgti į save iš šalies ir tuo pačiu nukeliauti į savo vidų. Taigi tereikia noro išbandyti ir pažinti... neoficiali statistika teigia, kad žmonės (ypač moterys), praktikuojantys šiuos šokius gyvena ilgiau ir aišku, jų gyvenimo kokybė žymiai geresnė.

Gal turite praktiškų pavyzdžių kaip žmones veikia šie šokiai, ar tai galima įvardinti kaip vieną iš būdų energijai transformuoti ir dvasiškai tobulėti?
Šių šokių praktikos – nesunkus ir visiems prieinamas būdas atrasti pusiausvyrą bei harmonizuoti savo buvimą čia ir dabar, harmonizuoti savo energetinius centrus tikslu tobulėti ir augti dvasine prasme. 
Ir labai tiksliai šių šokių poveikį apibūdino viena iš praktikuojančių Rima: „Sunku net šokiu pavadint - tai plastiškų ir dinamiškų, priverčiančių susikoncentruot judesių visuma, kuri pakelia nuotaiką, padeda išlaikyti koncentraciją, atpalaiduoja nuo dienos įtampos. Tuo metu pamiršti visas problemas, tai kažkas nepaprasto, užburiančio... nepabandęs nesuprasi, reikia išbandyt.“
G. Gurdžijevas sakė: „Jei norite kažką sužinoti, turite kažką paaukoti. Jei norite viską sužinoti, turi viską paaukoti.“ Truputis laiko sau ir noras sužinoti, išmokti, atrasti... tik tokia kaina už visiškai kitokią, platesnę ir pilnesnę gyvenimo kokybę praktikuojant šiuos šokius.