Interviu
Interviu spausdintas „Newsage“ (http://newsage.de)
2010 m. gegužės mėn.
Peter Pauls
Vertimas iš vokiečių k. Interviu su mitybos specialistu
Jorg Krebber
Maistas yra vaistas:
Kai rūgštinantis maistas nebedžiugina
Daugybė
medicinos studijų patvirtina: mūsų civilizacijos liga vadinasi:
„Padidėjęs rūgštingumas“. Pasak Vokietijos ligonių kasų, 80 proc. mūsų
ligų susiję su medžiagų apykaita. Jorg Krebber mitybos mokymas – tai
Tibeto medicinos, indiškos Ajurvedos bei šiuolaikinių vakarietiškų
žinių sintezė. Savo seminaruose jis atskleidžia, kaip kiekvienas gali
pasirūpinti rūgščių-šarmų pusiausvyra savo organizme ir taip tapti
sveikesniu.Newsage:
Mes esame tiesiog užversti informacija apie sveikatą ir mitybą. Tačiau
daugelis žmonių dėl gausybės patarimų nebežino, ką daryti.Jorg Krebber:
Egzistuoja vieningas principas, kurį mokslas apie mitybą labai tiksliai
analizavo. O būtent tai, kad žmogus savo energetinį poreikį maždaug 70
proc. turi patenkinti iš angliavandenių, tai yra, iš gliukozės. Baltymų
ir riebalų (aliejaus) poreikis mūsų kasdieninėje mityboje turėtų
sudaryti likusius 30 proc. Aprūpinimas energija neturi nieko bendro su
aprūpinimu baltymais. Būtina griežtai atskirti šiuos du dalykus. Svarbu
kūnui duoti tai, ko jam reikia, o būtent, 80 proc. energijos iš
angliavandenių, o ne iš baltymų. Mes susiduriame su didžiule problema
nuo tada, kai nutolome nuo klasikinės mitybos, kurią daugiausia sudarė
javai. Galima valgyti gyvulinius arba augalinius baltymus, jei laikomasi
tinkamo kiekio santykio. O būtent to mes nedarome.Newsage: Mes valgome perdaug baltymų. Kokią žalą taip sau darome?Jorg Krebber:
Perdaug baltymų? Nesvarbu, ar gyvulinės, ar augalinės kilmės – kūnui
tai per didelė apkrova. Jis turi šiuos baltymus sudėtingu keliu per
kepenis vėl paversti į gliukozę. Baltymai nėra energijos šaltinis,
taigi, jie neturi nieko bendro su gliukoze. O visgi mes taip baltymus
naudojame. Palyginimui pateiksiu tokį pavyzdį. Jei mes savo energijos
poreikį patenkiname iš baltymų ir riebalų, tai yra tas pats, lyg mes
savo butą šildytume su sena automobilio padanga. Jis duoda daug
liepsnos, bet sudeginimas kainuoja be galo daug jėgos. Be to, ji
užteršia suodžiais mūsų kaminą. Lygiai taip pat yra ir su mūsų kūnu. Ir
baltymai suteršia suodžiais, arba, kaip mes sakome, užteršia „šlakais". Newsage: Vakarų pasaulis didžiuojasi savo žiniomis apie ligas.Jorg Krebber:
Tai fatališka: pas mus vakaruose yra samprata, kas būdinga sergančiam
žmogui, mes žinome tūkstančius ligų. Vakarų medicina nesiremia vieninga
samprata, kaip, pavyzdžiui, tradicinė Kinijos ar Tibeto medicina. Ten
gydytojas orientuojasi į rūgštis ir šarmus, vadinamus Jin ir Jan, kurie
turi būti subalansuoti. Taigi, mes neturėtume maitintis tik Jin ar tik
Jan, nes tai sukelia medžiagų apykaitoje ekstremalias reakcijas. Kuo
labiau su savo mityba patenkame į ekstremalias būsenas, tuo daugiau
energijos atimama iš kūno medžiagų apykaitos palaikymui, tai yra,
pH-dydžio atstatymui.Newsage: Koks skirtumas, ar maitinamės šiltu ar šaltu maistu?Jorg Krebber: Reikėtų
kalbėti apie konstituciją. Jei žmogus tvirto sudėjimo, jo medžiagų
apykaita geresnė negu silpno sudėjimo žmogaus. Yra metodai, kaip elgtis
su kiekvienu tipu. Stipriam, tvirto sudėjimo žmogui neapdorotas maistas
yra geriausias medžiagų apykaitai, nes jis daugiau šarminio tipo.
Silpnas žmogus yra rūgštinio tipo, todėl neapdorotas maistas jokiu būdu
netiks, nes turi termiškai vėsinantį poveikį. Šildant maistas pereina iš
rūgštinės zonos į šarminę, taigi, jis paverčiamas „Jan". Tai -
chemija.Newsage: Kada būsiu išvaliusi savo sistemą, jei maitinsiuos tokiu būdu? Jorg Krebber:
Tai priklauso nuo kiekvieno atskiro žmogaus konstitucijos. Žarnyno
valymo metu iš žarnyno trakto pašalinami šlakai ir nuosėdos. Kol žarnyno
sienelės užterštos šlakais, įsisavinama tik dalis svarbių maistinių
medžiagų. Iš principo, kiekvienas gali per keturias savaites atstatyti
fantastišką medžiagų apykaitą, bet tik tuo atveju, jei prieš tai
atliktas žarnyno valymas, o po to mityba yra subalansuota (pagal 5
elementus). Šitaip nepasveiksite iš karto, bet būsite teisingame kelyje,
kai „sveika mityba grąžina sveikatą".
Daugiau informacijos (vokiečių k.) http://www.nahrungistmedizin.de/