Pristatome
Jack
Hawley knygą:
Bhagavadgyta
Vakariečio vadovas
Bhagavadgyta sanskrito kalba reiškia „Viešpaties giesmė“. Šis filosofinis traktatas įeina į Mahabharatos, milžiniško indų epo, sudėtį ir, manoma, atsirado apie III a. pr. Kr. Iš esmės Bhagavadgyta nagrinėja įvairius savęs ir Dievo pažinimo
būdus, kuriuos galima vadinti universaliais, nes pats Dievas
Bhagavadgytoje skelbia: "Kad ir kokį žmogus pasirinktų kelią į Mane, tai
bus Mano kelias".Originali Bhagavadgyta užrašyta sanskrito kalba eiliuotais posmeliais (šlokomis),
susidedančiais iš dviejų eilučių. Angliška versija (Vakariečio vadovas)
atsirado ne tiesiogiai verčiant iš sanskrito, o kompiliuojant įvairius
vertimus ir paaiškinimus. J. Hawley išplėtojo glaustų posmelių mintį ir
užrašė juos proza. Tuo būdu jis siekė padaryti kūrinį suprantamesnį
platesniam skaitytojų ratui. 3141 metai prieš Kristų.
Pačiame jėgų žydėjime esantis visų gerbiamas karys ir princas,
iškiliausias tų laikų didvyris Ardžuna rengiasi teisėtai kovai. Iš jo
buvo atimta karalystė, ir jis ketina ją atgauti. Visą gyvenimą jis
nepažinojo nei baimės, nei pralaimėjimo, garsėjo narsa mūšiuose. Tačiau
dabar, didžiausios kovos išvakarėse, nutiko keistas dalykas. Jam ėmė
drebėti rankos.
Ardžunos akys atidžiai tiria priešo pajėgas, kiek
ilgiau stabteli ties buvusiais draugais, gerbiamais dėdėmis ir
mokytojais, mokiusiais jį karybos meno. Visi narsiai ruošiasi abipusėms
skerdynėms. Galiausiai jis susmunka ant vežimo pasostės, sunkiai
atsidūsta ir suglumęs pažvelgia į Krišną melsdamas pasakyti, kokia
gyvenimo prasmė. Visiškai ramus geriausias princo Ardžunos vaikystės
draugas Krišna,
Avatara (Dievo
įsikūnijimas žemėje) atsiliepia: "Ar tikrai nori sužinoti?" Tada per
kitas dvidešimt minučių jis pateikia atsakymą - tiesiai iš Šaltinio!
Ardžuna klausia:
"O, Krišna, Tu mane trikdai! Leidi suprasti, kad pažinimas viršesnis už
veiklą, bet ragini stoti į šią baisią kovą. Tačiau kovojimas - veikla!
Sakyki tiesiai, kuris kelias man tinkamiausias - išminties ar veiksmo?
Kuris užtikrintai atves mane į aukščiausią tikslą?"
Krišna atsako:
"Per visus tuos ilgus metus, kai buvome artimi kaip broliai, aiškiai to
nepasakiau, tačiau dabar pasakysiu. Žinok, kad pačioje pradžioje ne kas
kitas, o Aš nutiesiau abu dvasinius kelius –
pažinimo
ir veiklos. Pirmąjį skyriau linkusiems į apmąstymus, antrąjį –
judresniems ir veiklesniems žmonėms.
Tikrasis pažinimas – tai
Atmano, arba Tikrojo Aš, pažinimas.
Atmaną
pažinsi nuskaistinęs aumenį, kitaip – intelektą, apmąstymais arba
nesavanaudiškais veiksmais. Tikrąjį Aš suvokti padeda abu šie keliai.
Tie,
kurie tiktai pasitraukia nuo žemiškos veiklos teigdami, esą jos
„atsižada“, tikrojo tikslo nepasiekia. Pirmiausia privalai veikti.
Beprasmiška vien atsisakyti veiklos. Be veiklos neįmanoma pasiekti
netgi, regis, pasyvaus aumens apvalymo ir pažinimo tikslo. Pažvelk į
gamtą. Joks vaisius, kurio užduotis yra nokti, nenutraukia savo ryšio su
medžiu, kol visiškai neprisirpsta. Išties, nieko neveikti neįmanoma nė
sekundės. Juk valgymas, miegojimas, kvėpavimas, širdies plakimas, net
pasąmonės darbas – irgi veikla. Visus neišvengiamai verčia veikti jų
prigimtis ir pati gamta. Veikla neatsiejama nuo gamtos. Nuo vieno
mažiausio besisukančio atomo iki ištisos visatos – visa nuolat juda,
veikia.
Iš tikrųjų pažinęs gamtos dėsnius žmogus žino: kai jo
juslės, kurios yra gamtos dalis, sąveikauja su pasaulio objektais, kurie
irgi priklauso gamtai, tai tiesiog gamta sąveikauja su gamta. Tikrasis
Aš čia neveikia. Todėl tai suvokdamas išminčius niekad su veiksmu
nesitapatina, o tik stebi šį gamtos žaismą.
Esmė yra vykdyti savo pasaulietinę pareigą, tačiau neprisirišti prie jos
ir netrokšti jokių savo veiklos vaisių. Nuolat atmink Aukščiausiąjį (
Atmaną, Tikrąjį Aš).
Tegul tai vyksta savaime, tarsi kvėpuotum ar plaktų tavo širdis. Taip pasieksi galutinį tikslą – susiliesi su Dievu.
Vis dėlto net didieji išminčiai kartais painioja kas yra veikla, o kas – neveiklumas.
Tikras
išminčius įžvelgia neveiklumą veikloje ir veiklą neveiklume. Jis arba
ji regi, kad net dirbdamas pasaulietinius darbus žmogus viduje gali
visiškai nieko neveikti. Lygiai taip pat, nevykstant jokiam matomam
žemiškam veiksmui, viduje žmogus gali veikti išsijuosęs.
Tikrieji
išminčiai gyvena pasaulyje, bet nuo jo nepriklauso. Jie gali būti labai
užimti pasaulio reikalais, bet jų galvos ir širdys lieka nuošaly.
Viduje jie nuolat susijungę su
Atmanu. Tokių išminčių
karma nepaveikia.
Tie,
kurie nepažįsta Tikrojo Aš, mano, kad yra kūnai ir kad veikia jie;
kartais jie bando atsižadėti žemiškų reikalų, bet dėl prieraišos ir
troškimų išgyveną nuolatinę sumaištį. Vidinė sumaištis savaime yra
veiksmas, tad, nors išorėje nieko neveikia, jie vis viena kuria
karmines pasekmes.
Štai tokia yra laipsniško žlugimo
eiga: įtemptai mąstant (ar tik galvojant) apie žemiškus patrauklius
dalykus, atsiranda prieraiša prie jų. Iš prieraišos kyla savanaudiški
troškimai. Nepatenkinti troškimai sukelia pyktį. Pyktis gimdo iliuzijas.
Iliuzijos sujaukia mintis, ir žmogus tada pamiršta gyvenimo pamokas. Ši
užmarštis aptemdo protą, o tada prarandamas gebėjimas skirti (Tiesą nuo
Netiesos, Tikra nuo Netikra). Galiausiai skirti nebesugebąs žmogus
nukrypsta nuo vienintelio gyvenimo tikslo – vienybės su Dievu. Nelaimei,
jo gyvenimas tada praeina veltui.
Visų tavo darbų, visko, ką darai, tikslas – užuot be saiko kaupus nuosavybę (ji tik pririša žmogų prie žemės),
įgyti dvasinės išminties (
džnana), arba intuityvaus Tikrojo Aš pažinimo. Gyveni tik tam, kad nušvistum ir susivienytum su Dievu.
Kita
nuostata, padedanti kaupti dvasinį žinojimą, yra pagerbimas tų, kurie
tą jau yra pažinę. Kai žmogus nuoširdžiai stengiasi nušvisti,
Aukšiausiasis padeda jam sutikti save pažinusį mokytoją. Atvira širdim
klausinėk šio mokytojo.
Kaip viena
degančia žvake galima uždegti daugelį kitų, nušvitusi siela įstengia
dovanoti šviesą daugybei mokančių užduoti klausimus. Teisingas žinojimas (
džnana joga) skatina teisingai veikti. Teisinga veikla (
karma joga) leidžia rastis teisingam žinojimui.
Eik bet katruo keliu iki galo, ir tie keliai susitiks.
Toje vietoje mąslus išminties ieškotojas pasveikina veiklos žmogų – abu
jie vienodai išsivadavo nuo gimimo ir mirčių rato. Tas, kuris suvokia
šių kelių tapatybę, tas tikrai suvokia Tiesą.
Tiesiogiai patyręs
Dievą (Brahmaną), daugiau niekad nebeatgimsi, nes tau bus aišku, jog
Dievas yra anapus viso gamtinio pasaulio. Šio didžio žinojimo liepsnose
sudegs visa tavo
karma, ir
tavyje neliks jokios jėgos, verčiančios dar kartą gimti. Tada, nusimetęs
naštą, deramai vykdysi visas pareigas šiame pasaulyje ir visiškai ramus
stebėsi gyvenimą.
Į tą didįjį žinojimą veda keli keliai. Kai kurie pasiekia jį medituodami ir kaupdami proto galią (dhjana joga), kiti – aštrindami aumenį pažinimu (džnana joga), treti – nesavanaudiška veikla (karma
joga). Kad ir kokį kelią pasirinktų žmogus, sėkmingai žengdamas juo,
jis galiausiai išsiugdo tyrą ir nenukrypstamą meilę Dievui (tai bhakti joga, vienybė su Dievu per atsidavimą Jam). Nepajėgiantiems
perprasti nė vieno iš minėtų kelių yra kitas būdas. Uoliai ir ištikimai
klausydamiesi savo dvasinio mokytojo ir pagal jo nurodymus garbindami
Dievą, jie taip pat ilgainiui ištrūksta iš gimimų ir mirčių rato.Krišna
Krišna – hinduistų piemenų dievas, aštuntasis Višnaus įsikūnijimas (avatara). Krišna yra vienas Mahabharatos, milžiniško indų epo, herojų. Bhagavadgyta įeina į Mahabharatos, sudėtį ir, manoma, atsirado apie III a. pr. Kr. Bhagavadgyta (sansk.भगवद् गीता, Bhagavad Gītā,
Dieviškoji giesmė) – Indijos ir pasaulio vaišnavų (krišnaitų) religinė
knyga, vienas svarbiausių hinduizmo šventraščių. Knygoje aprašomi
Krišnos ir princo Ardžunos filosofiniai pokalbiai prieš Kurukšetros mūšį.
Krišna taria: "Leisk man
pasakyti labai aiškiai, Ardžuna. Gal tau ir sunku tuo patikėti, bet
Dievą tikrai gali pažinti paprasčiausias žmogus. Ne tik sužinoti
apie Jį, bet iš tikrųjų
pažinti. "
Klausyk atidžiai, nes aiškinsiu Dievo esmę. Visų pirma žinok, jog turiu du aspektus - aukštesnįjį ir žemesnįjį.
Žemesnioji mano prigimtis - tai
gamtos karalystė (
prakritė).
Pagal senovės mokslą ji susideda iš aštuonių pirminių elementų: žemės,
vandens, ugnies, oro, eterio (erdvės), proto, aumens (aukštesniojo
proto, arba budhio) ir ego. Atkreipk dėmesį, kad išvardijau šias
elementariąsias dalis didėjimo tvarka nuo šiurkščios materijos (fizinių
ir cheminių elementų) iki subtilesnių - proto, aumens ir ego (ego
suteikia buvimo fizine esybe pojūtį). Ir įsidėmėk, kad visos šios
aštuonios sudedamosios dalys, net pačios subtiliausios iš jų, priklauso
prakritei, kosmosui, gamtos pasauliui.
Anapus šio gamtos pasaulio yra Mano antrasis,
aukštesnysis, aspektas, skirtingas nuo visos gamtos, nors ir sąveikaujantis su ja. Tai Mano
dvasios karalija (
Puruša).
Puruša - visų būtybių sąmonės šaltinis, visos gyvybės įkvėpėjas. Ši paslaptinga jėga palaiko ištisą visatą.
Šių
dviejų karalysčių, gamtos (inertiškos materijos) ir dvasios (gyvybės
sąmonės), susiliejimas yra visų būtybių isčios. Iš šios gamtos ir
dvasios vienybės kyla gyvybė. Visa visata išsirutulioja iš šių dviejų
Mano aspektų ir galiausiai Manyje ištirps.Aš esu Grynoji
Sąmonė, Ardžuna, plika akimi neregima visų elementų ir būtybių esmė.
Nėra visiškai nieko, kas egzistuotų atskirai nuo Manęs. Nėra kosmose
galios, kuri kiltų ne iš Manęs ir Man nepriklausytų. Ištisa visata kabo
ant Manęs kaip brangakmeniai ant vėrinį palaikančios virvelės. Iš
pažiūros brangakmeniai gali labai skirtis vienas nuo kito, bet visus
juos jungianti jėga, pagrindinė gija, esu Aš, Dievas.
Aš,
Brahmanas, Aukščiausiasis Dievas, savo neišreikštu (neregimu) pavidalu
persmelkiu visa ką, kiekvieną visatos būtybę. Esu šaltinis visko, kas
egzistuoja ir kas - ne.
Visos visų pasaulių būtybės savo dvasia yra Manyje ir nuo Manęs priklauso. Bet Aš jose nesu, nes tai mane apribotų. Tokia dieviška paslaptis apie mane, neišreikštą Dievą.
Aš niekad neprarandu laisvės, niekad neprisirišu, nesikeičiu, nei tampu kaip nors ribotas.
Skrisdami dangumi paukščiai nepalieka pėdsako, taip ir Aš, kaip dangus,
visad lieku Aš, nepaveikiamas nieko šiame reiškinių pasaulyje.
Parengta pagal:
1. Jack
Hawley. Bhagavadgyta: vakariečio vadovas/iš anglų k. vertė Tadas Jurevičius.
Kaunas: Mijalba, 2009. – 200 p.
Šią knygą galite įsigyti
Ezoteriniame centre AUM.
Daugiau informacijos:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kri%C5%A1nahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Bhagavadgita